Buitis

Kad mielas pūkų kamuoliukas nevirstų grėsmingu liūtu…

Nereikia būti senmerge, jog mylėtum kates. Šis švelnus padarėlis kaip mat sustato viską į savo vietas: šeimininkui nuobodžiaujant, iškviečia šį į pašėlusį žaidimą, o pavargusį ar neturintį nuotaikos nuramina tyliu murkimu ar švelnių kojyčių masažu. Tiesa, idiliškos akimirkos su augintiniu gali kaip pat nugrimzti užmarštin šiam „pašventinus“ naują patalynę ar palikus nagų žymes ant odinės sofos. Katės – protingi gyvūnai, tad šeimininkui tereikia apsišarvuoti kantrybe ir skirti laiko savo augintinio nepriimtino elgesio korekcijai. Pateiksime keletą „receptų“, padedančių išspręsti dažniausiai pasitaikančias problemas, gadinančias kačių ir jų šeimininkų santykius.

Kraiko dėžės problemos

Kalbant apie kraiko dėžės „reikalus“, katės gali nustebinti šeimininkus tiek maloniai, tiek nelabai.

Neretai ką tik į namus parsineštas pūkų kamuoliukas pats susiranda kraiko dėžę ir naudoja šią pagal funkciją, tuo tarpu keletą metų skrupulingai gamtinius reikalus vienoje vietoje dariusi katė ima ir iškrečia nemalonų siurprizą. Tokiu atveju svarbu stebėti katę ir surasti netinkamo elgesio priežastį. Tai gali būti tiek keršto išraiška už katės pyktį sukėlusį elgesį, tiek atsakas į stresą (naujas augintinis, pasikeitusi gyvenamoji, šeimininkų išvykimas ir kita), tiek ir rimtų sveikatos sutrikimų požymis. Tiek norint užtikrinti tinkamą katės elgesį gamtinių reikalų atžvilgiu, tiek ir augintiniui pradėjus šlapintis/tuštintis ne vietoje pravers žemiau pateikti patarimai.

  • Pastebėjus, jog mažas kačiukas taikosi atlikti gamtinius reikalus ne vietoje, nuneškite jį į kraiko dėžę. Pakapstykite kraiką savo ranka – mažylis greit supras, kam pastarasis skirtas.
  • Katės yra pedantės, tad kraikas visada turi būti švarus. Jei turite ne vieną katę, augintinėms gali prireikti atskirų kraiko dėžių.
  • Dergimą šalia dėžės ar kitoje vietoje gali įtakoti ir katei nepriimtinas kraikas: eksperimentuokite, kol rasite augintinei priimtiniausią variantą.
  • Kraiko dėžei parinkite ramią vietą, nestatykite šalia maisto ir vandens indelių.
  • Jei katė padarė ne vietoje, sudrausminkite ją žodžiu ir nuneškite į kraiko dėžę. Katės – protingi gyvūnai, jei gamtinių reikalų atlikimą ne vietoje sukėlė momentinė priežastis, to turėtų pakakti.
  • Nemuškite katės ir netrinkite jos snukučio į „nusikaltimo“ vietą. Toks „auklėjimas“ gali išprovokuoti priešingą elgesį.
  • Tą vietą, kurią katė apdergė, išvalykite specialiai tam skirtomis cheminėmis priemonėmis ar paprastu actu – išgaruos nemalonus kvapas, o katei nekils pagunda grįžti pakartoti „nusikaltimo“.

Aštrūs nagai, nutaikyti į šeimininką

Prisipažinkite, juk gražu stebėti, kai mažas kačiukas gaudo jūsų pirštą, vinguriuojantį ant lovos užtiesalo. Kačiukas auga, nagai stiprėja, tad nekalti žaidimai gali virsti kraujo praliejimu. Ir ne tik jūsų: žaidimo apakinta katė gali užsipulti niekuo dėtus svečius ar apsiginti negalinčius vaikus.

  • Atsikratykite įpročio naudoti ranką kaip žaidimo įrankį – aprūpinkite augintinį žaislais, ant kurių šis galės išlieti energijos perteklių ir susikaupusį pyktį.
  • Katės ignoravimas – vienas geriausių būdų parodyti, kad šios išpuoliai jums nėra priimtinas. Kai katė vėl ima elgtis tinkamai, paskatinkite ją savo dėmesiu ar skanėstu.
  • Katei bandant jums įdrėksti į ranką ar užsipulti koją, galite bandyti nukreipti šios dėmesį ant žemės numesdami kamuoliuką ar kitą augintinio mėgstamą daiktą.

Katiniškos serenados

Žaismingas katės miauksėjimas grįžus po darbo nuteikia teigiamai, tačiau tos pačios natos ankstyvą rytą nebėra priimtinos. Visų pirma reikia išsiaiškinti, kokios priežastys priverčia augintinę „dainuoti“ – charakteris (kai kurios katės yra tiesiog balsingesnės už kitas), alkis ar noras pažaisti.

  • Idealu, jei gyvenate didesniame būste ir turite sąlygas ignoruoti kniaukiančią katę – tiesiog perkelkite ją į kitą kambarį. Katė, pamačiusi, jog miaukdama nesulaukia pageidaujamo šeimininkų dėmesio, ilgainiui šio įpročio turėtų atsisakyti.
  • Jei gyvenate mažame bute, kniauklę uždarykite vonios kambaryje. Kurį laiką teks pakęsti serenadas, tačiau vėliau, supratusi, jog yra „deportuojama“ būtent dėl įkyraus kniaukimo, nustos taip elgtis.
  • Jei katė kniaukia prašydama ėsti, pasirūpinkite, jog maisto indelis visada būtų pilnas ar šerkite ją reguliariai, pasirinkdami priimtina laiką – katės greitai „perkanda“ grafiką.
  • Energijos pertekliumi pasižyminčią katę rekomenduojama iš vakaro nuvarginti žaidimais arba pasirūpinti, jog atsikėlusi ši rastų veiklos ir jums netrukdytų.
  • Jei situacija nebekontroliuojama, teks griebtis sunkiosios „artilerijos“. Pastatykite dulkių siurblį (dauguma kačių šio prietaiso itin nemėgsta) tarpduryje taip, jog iš ryto, vos katei pradėjus kniaukti, galėtumėte šį lengvai įjungti. Katė, suvokusi, kokį šeimininko elgesį išprovokuoja bandymas balsu kažko reikalauti tada, kai šeimininkas ilsisi, netruks šį įprotį pamiršti.

Katė – protingas gyvūnas, tad šeimininkas, negailėdamas laiko šios auklėjimui, gali priversti augintinį elgtis tinkamai. Aišku, auklėjimo metodai, parinkti atsižvelgiant į katės charakterį, turi šios netraumuoti nei fiziškai, nei emociškai.