Gausi Lietuvos burnos higienistų delegacija rugpjūčio mėnesį dalyvavo 13 -ame Tarptautiniame burnos higienos simpoziume Dubline. Daugiau nei iš trisdešimties šalių dalyvius sutraukiantis simpoziumas buvo suorganizuotas jungtinėmis Tarptautinės burnos higienistų federacijos bei Airijos burnos higienistų asociacijos jėgomis. Kas trys metai vykstantis pasaulinis burnos higienos specialistų renginys kaskart vyksta skirtingose pasaulio šalyse. Prieš tris metus burnos higienistai rinkosi Brisbane, Australijoje, prieš tai Bazelyje, Šveicarijoje, Keiptaune, Pietų Afrikoje, taip simpoziumas keliauja ne tik skirtingose šalyse, bet ir žemynuose. Nuo šių metų tokie viso pasaulio burnos higienistų susitikimai vyks dažniau, kas du metai, ir sekantis simpoziumas suplanuotas Seule, Pietų Korėjoje.
Tarptautinė burnos higienistų federacija švenčia šiemet 35 gyvavimo metus, nors pirmieji burnos higienistai pradėjo praktikuoti prieš daugiau nei šimtą metų, o JAV burnos higienistų asociacija kitais metais švęs savo veiklos šimtmetį. Daugelyje Vakarų Europos šalių burnos higienisto specialybė skaičiuoja penkis ar keturis dešimtmečius, kai tuo tarpu Lietuvoje ši specialybė atsirado po nepriklausomybės atstatymo 1996 m, kai lietuvių išeivių JAV labdaros organizacija, pamačius sovietinės odontologijos palikimą, nusprendė, kad dantų ir dantenų ligų profilaktika Lietuvoje yra labai apleista, žmonių burnos sveikata tragiška, todėl lietuviškų šaknų turinti burnos higienistė iš JAV Judy Martin paruošė ne tik pirmąsias dvi burnos higienistes Lietuvoje, bet ir labai prisidėjo prie pirmos burnos higienistų studijų programos tuometinėje Kauno Medicinos Akademijoje sukūrimo bei įgyvendinimo. Šiandien Lietuvoje praktikuoja daugiau nei devyni šimtai burnos higienistų, o Lietuvos burnos higienistų draugija yra Tarptautinės burnos higienistų federacijos narė nuo 2019 m.
Šių metų Tarptautiniame burnos higienos simpoziume šalia aktualių klinikinių temų, didelis dėmesys buvo skiriamas ir Pasaulinės sveikatos organizacijos Burnos sveikatos rezoliucijai, kuri buvo paskelbta pernai. Tai labai lauktas dokumentas, ypatingai burnos higienistų, dirbančių burnos sveikatos prevencijos srityje. Šis dokumentas kviečia visų šalių sveikatos apsaugos politikus integruoti burnos sveikatą į bendrą sveikatos apsaugos sistemą, kad paslaugos taptų prieinamos platesnei pacientų daliai, o šiuo metu vyraujantis akcentas gydymo paslaugoms būtų pakeistas į labiau į prevenciją orientuotą sistemą, kuri leistų padėti išvengti ir kontroliuoti tokias ligas kaip dantų ėduonies ar dantenų ligos. Moksliniai tyrimai rodo, kad šios ligos įtakotos gyvensenos ir suvaldžius rizikos veiksnius kaip gausų angliavandenių vartojimą, užtikrinus kasdieninę burnos higienos su dantų pasta su fluoru bei reguliariai lankantis pas burnos higienistą ir gydytoją odontologą galima užkirsti kelią ligoms, kurių terapinis ar rekonstrukcinis gydymas brangiai kainuoja ir valstybei, ir pacientui.
Kita labai svarbi tema buvo Jungtinių Tautų iškeltų darnaus pasaulio vystymosi tikslų adaptavimas burnos sveikatos specialistų kasdieninėje praktikoje. Ne paslaptis, kad odontologija savo praktikoje produkuoja daug įvairių atliekų, kurios daro įtaką mūsų planetai. Turbūt svarbiausia išgirsta mintis buvo, jog darniausias sprendimas, kai pacientui tiesiog nereikia gydymo ir dantų ir dantenų ligų prevencija yra tvariausias sprendimas, kurį kiekvienas iš mūsų galime padaryti siekdami kuo mažiau kenkti mūsų planetai. Todėl burnos higienisto, padedančio pacientams išmokti efektyviai rūpintis savo dantimis bei dantenomis, atliekančio prevencines procedūras, vaidmuo dar labiau padidėja šių dienų kontekste.
Pranešimą paskelbė: Gitana Rėderienė, Lietuvos burnos higienistų draugija
