Laikas ir taip lekia šuoliais, o mes savo elgesiu šį procesą tik dar labiau paskatiname: rodos, ką tik nugrūdome vasarinius rūbus į spintos gilumą, o mintys jau netikėtai krypsta link…žiemos. Speigų ir geliančio šalčio gal ir nelaukiame, tačiau, prisiminus ramybe ir šiluma dvelkiančias Kūčias, nejučia šyptelime…Šiandieninio materialaus, žaibišku gyvenimo tempu bei globalizacija pasižyminčio pasaulio kontekste Kūčios daugelyje šeimų išliko vienintele diena metuose, kai, prie bendro stalo susėdusi šeima (o neretai ir dalis plačios giminės), atranda laiko pabendrauti.
Apie senolių aktyviai praktikuotus Kūčių vakaro burtus bei prietarus daugelis esame girdėję tik iš nuogirdų (džiugu už tas šeimas, kurios vieną ar kitą ritualą puoselėja iki šiol), tuo tarpu 12 patiekalų „taisyklės“ laikosi kone visi, net mažai ką bendro su religija turintys lietuviai. Ką simbolizuoja šis skaičius, kokie patiekalai privalo įeiti į mistinį Kūčių „dvyliktuką“ bei kitos, su maistu susijusios tradicijos – šio straipsnio tema. Juk būtent dabar – pats laikas „pasikaustyti“ teorijoje, jog, atėjus Kūčių dienai, žinotume, ką ir kodėl turime dėti ant stalo, kad ši šventė taptų dar tikresne ir dvasingesne.
Kas slepiasi po 12 Kūčių stalo patiekalų?
Kūčios daugeliui mūsų siejasi su krikščioniškomis tradicijomis, tačiau iš tikrųjų ši šventė buvo minima jau pagonybės laikais, tad interpretacija, neva 12 šventinių valgių turi kažką bendro su 12 apaštalų, nėra teisinga. Pasak etnologų, 12 valgių simbolizuoja 12 metų mėnesių. Kiekvienas patiekalas gali būti suprantamas kaip padėka Dievui (pagonybės laikais – dievams) už dar vienus sėkmingai pragyventus metus ir galimybę sulaukti šventės. Analizuojant tradiciniam stalui būdingą meniu, nesunku pastebėti, jog patiekalų sudėtyje galima rasti metų laikams charakteringų produktų.
Be kokių patiekalų negali apsieiti Kūčių stalas?
Natūralu, jog kiekvienais metais savo namiškius norisi nustebinti išskirtiniais, dar neragautais Kūčių patiekalais, verta išbandyti ir netradicinius Kūčių patiekalus, tačiau vietos ant stalo neturėtų prarasti ir tradiciniai, simbolinę prasmę turintys patiekalai bei produktai.
Žuvis ir silkė. Jei pagonių įsitikinimai per Kūčias leido valgyti ir mėsą, tai krikščionims šis produktas yra griežtas tabu: sotumą suteikia žuvies ir silkės patiekalai, turintys aiškią sąsają su apaštalais žvejais bei kitais religiniai motyvais. Daugelio mėgstama lydeka simbolizuoja dar ir vaisingumą.
Kūčiukai. Tai – bendrinis, visiems žinomas patiekalo pavadinimas, skirtinguose šalies regionuose turintis ir kitus vardus: prėskučiai, šližikai, galkutės, parpliukai, bambolikai, kleckai. Kūčiukai turi net kelias prasmes: paskutinės vakarienės, vėlių vaišinimo, sugrįžtančios saulės simbolis. Kūčiukų receptai būna skirtingi, tad jei kepate namuose susipažinkite su jų kepimo gudrybėmis.
Aguonpienis. Šis patiekalas gaunamas sutrintas aguonas (tikėta, jog šį darbą gali atlikti tik vyrai) užpylus cukrumi ar medumi pagardintu vandeniu. Aguonų pienas tapatinamas su dvasių gėrimu.
Kūčia (įvairūs javai, užpilti medumi pasaldintu vandeniu). Tai – dvasių vaišėms skirtas maistas. Protėviai pagonys šiuo patiekalu pamaitindavo ir bites, taip pat jį aukodavo derliaus dievams.
Avižinis kisielius. Tai – dar viena iš vaišių, skirta kartu švęsti susirinkusioms vėlėms bei auka dievams ir gamtos stichijoms. Dažnai avižinis kisielius pakeičiamas vaisiniu kisieliumi, tačiau Kūčioms kisielius tiesiog privalomas.
Obuoliai, medus, riešutai. Tai – produktai, dėl savo skonio galintys būti vadinami Kūčių stalo desertu. Obuolys – ne tik nuodėmės, užtrauktos pirmųjų žmonių, bet ir vaisingumo simbolis. Medus tapatinamas su sveikata ir šviesa, o riešutai – stiprybe.
Ką svarbu žinoti prieš sėdant už Kūčių stalo?
Visi žino, jog Kūčių vakarienės metu reikėtų paragauti bent po kąsnelį kiekvieno patiekalo. Tai padaryti visai paprasta, jei visą dieną nuoširdžiai laikomasi pasninko (tradiciškai alkį malšinti galima tik šutintais žirniais), o prie šventinio stalo sėdama tik danguje įsižiebus Vakarei žvaigždei.
Ruošiantis Kūčių vakarienei, svarbu ne tik tai, kaip padengsite stalą (nors balta staltiesė ir po šia patiestas šienas paryškins vakaro atmosferą) bei ką ant jo dėsite, bet ir su kokia nuotaika tam ruošitės. Senoliai tikėjo, jog šį vakarą susirenka ne tik gyvieji, bet ir dvasios, kurioms padedama tuščia lėkštė ant stalo, o patiekalai paliekami per naktį, jog šios galėtų ramiai vaišintis.
Kūčios ir ruošimasis šiam vakarui neturėtų sietis su vergišku darbu virtuvėje: tai – ramybės, darnos, harmonijos ir betarpiško bendravimo tarpusavio metas. Vietoje įmantrių patiekalų išbandykite tradicinius, paprastai pagaminamus, savyje turinčius ne tik kalorijų, bet ir gilią simbolinę prasmę. Į pasiruošimą įtraukite visą šeimą, galvodami apie artimuosius, kurie bus šalia bei tuos, kurių jau nėra. Kas žino, o gal iš tikrųjų šie užsuks pasivaišinti kūčia ar aguonpieniu…
